- trivoti
- ×trivóti, -ója, -ójo (brus. pывaць) intr. KBII198, K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; Q80,85,119, R98, MŽ, MŽ128, N, M, L
1. kęsti, tverti: Mūsų žodis trivóti kilimo yra gudiškas K.Būg. Dirbau dirbau, o į senatvę netrivójau daugiau Br. Žiemą netrivóju tom kojom (šąla) Mrj. Oi netrivóju, kojas kaip skauda, ir vis būdavo prieš lytų Snt. Taip sopa dantį – trivót negaliu Aln. Man kad užeina gūsiais galvą skaudėt, negaliu trivot VšR. Vasarą, ka reik ton pat virti i miegoti, jau nebgali betrivóti Rt. Karšta kai peklo[je], trivót negali Slv. Kaip tu pakūrei, tai jau negali trivot BsV296(Brt). Pjauna pažastis – negali trivót Jnk. Bėgte nubėgsiu, trivot trivosiu, jei nevingrūs laukeliai, jei nesraunūs upeliai KlvD89. Jis kentė, kol trivójo Jrk58. | Jau kokia ji apsukri, tai negali trivót Jrb. Jau kvepės, žydės, negali trivót Grdž. Netrivotinas N.
trivótinai adv. K: Juo arčiaus smakas parlėkė, juo tas tranksmas netrivotinai baisingas pastojo BsPI105(Tlž). ║ tr. pajėgti išlaikyti: Nu mažų dienų pratinos visados trusėti, sunkius darbus trivoti S.Dauk. Jo mylimieji iš to turėjo daug vargų trivoti ir daug ašarų verkti Kel1865,122. ║ tr. Graž su neiginiu labai trokšti: Duok valgyt, miego netrivoju LTR(Šn).2. pajėgti susilaikyti, susivaldyti: Tai jis tik netrivója, ka pas tas merginas įšokt Slv. Netrivójau džiaugsmu Mrj. Tas netrivója juokais, o ji baime Bgt. Tas ponas pamatęs ir negali trivot juokais BsV300(Brt). Ta, žinai, savo vyrą meilingai priėmė, da[r] vis juokais trivót negalėdama Jrk13. Negaliu piktumu trivót – šitep ma[n] padarė! Gž. Tas kareivis nukaziravo teip juos, kad jie negali trivot iš piktumo BsPIV23(Brt). 3. trukti: Ale toj valandoj pilna ano troba stojose saulės spinduliuose, didelioje šviesybėje, kuri trivojo par visą dieną ligi vakaro DS118(Šmk). ║ įstengti gyventi, laikytis: Ta senė ilgai da trivós Trk. Kažin, ar trivõs nenumiręs, žaizda labai didelė Dkš. ║ būti patvariam, tinkamam: A da trivó[ja] akulioriai Trk. \ trivoti; datrivoti; ištrivoti; nutrivoti; pertrivoti
Dictionary of the Lithuanian Language.